 |
| Asociatyvi nuotrauka. Pexels.com |
Aš neniekinu didžių minčių, kurios teikia sielai peno ir artina prie Dievo, bet jau seniai supratau, kad nereikia jomis remtis ir grįsti tobulėjimo daugybe patirtų "nušvitimų". Net ir gražiausios mintys be darbų yra niekis; tiesa, kad kiti gali iš jų pasisemti naudos, jeigu nusižemina ir gerajam Dievui padėkoja už tai, kad jiems leidžiama dalyvauti puotoje tos sielos, kurią Jis teikėsi praturtinti savo malonėmis, bet jeigu ta siela gėrisi vien savo gražiomis mintimis ir meldžiasi kaip fariziejus, ji tampa panaši į žmogų, mirštantį iš bado prie gausiai apkrauto stalo, kai visi svečiai gardžiuojasi turtingomis vaišėmis ir kartais pavydžiai pažvelgia į šių turtų šeimininką... Ak! Nėra didesnio turto už gerąjį Dievą, kuris vienintelis pažįsta širdžių gelmes... Kokios menkos yra kūrinių mintys!.. Kai jie pamato šiek tiek spindulingesnę sielą, tučtuojau nusprendžia, kad Jėzus juos myli mažiau negu aną sielą ir kad jie nėra pašaukti tokio pat tobulumo siekti. Nuo kada Viešpats nebeturi teisės pasinaudoti bet kuriuo savo kūriniu, kad suteiktų mylimoms sieloms reikalingo peno? Faraono laikais Viešpats dar turėjo šią teisę, nes Šventajame Rašte Jis sako monarchui: "...aš leidau tau gyventi, kad parodyčiau tau SAVO GALYBĘ, kad mano vardas nuskambėtų per visą žemę". Nuo to laiko, kai Aukščiausiasis ištarė tuos žodžius, vienas amžius keitė kitą, bet Jo elgesys nepakito, Jis visada pasinaudodavo savo kūriniais kaip įrankiais tobulinti sieloms.Jei dailininko nutapytas paveikslas galėtų mąstyti ir kalbėti, tikriausiai nesiskųstų, kad jį nuolatos keičia ir retušuoja teptukas, ir juo labiau nepavydėtų šiam įrankiui dalios, nes žinotų, kad už suteiktą grožį turi būti dėkingas ne teptukui, bet jį vedžiojančiam dailininkui. O teptukas savo ruožtu negali girtis pats sukūręs šedevrą, jis žino, kad menininkai nesivaržo, jie lengvai, it žaisdami nugali sunkumus ir kartais mėgsta pasirinkti trapius ir netobulus įrankius...
Mano mylimoji Motin, aš esu mažas teptukas, kurį Jėzus pasirinko tapyti savo paveikslui tose sielose, kurias jūs man patikėjote. Dailininkui negana vieno teptuko, jam reikia mažiausiai dviejų; pirmuoju, naudojamu dažniausiai, tapomos pagrindinės spalvos, per trumpą laiką nuspalvinamas visas drobės paviršių, o kitu, mažesniu, tapomos detalės!
Šventoji Kūdikėlio Jėzaus ir Švenčiausiojo Veido Teresė,
iš motinai Marijai de Gonzagai dedikuoto sąsiuvinio,
parašyto 1897 m. birželio mėn.
