PENKIOLIKA ŠVENTOSIOS BRIGITOS MALDŲ Į KENČIANTĮ IŠGANYTOJĄ

Jėzus Kristus meldžiasi.
Pixabay.com iliustracija


1. Kristaus kančios Alyvų kalne iki vainikavimo erškėčiais

O Jėzau, visų Tave mylinčiųjų laime, nusidėjėlių Drauge ir Išganytojau, atmink giliauią liūdesį, kurį iškentėjai besiartinant iš anksto nuo amžių numatytam Tavo šventos kančios laikui. Tu nuplovei savo mokiniams kojas, atidavei jiems valgyti savo Kūną ir Kraują, juos švelniausiai paguodei, o paskui su begaline širdgėla pat patvirtinai: „Mano siela mirtinai nuliūdusi“. Prisimink visą kančią ir vargą, kurį iškentėjai prieš savo mirtį ant kryžiaus, kai tris kartus pasimeldęs ir iš sielvarto išprakaitavęs krauju, buvai savo mokinio išduotas, savo tautos suimtas, melagingai apskųstas, teisėjų neteisingai pasmerktas, išrinktajame mieste švenčių metu nekaltai atstumtas. Tau buvo nuplėšti drabužiai, buvai daužomas kumščiais, pririštas prie stulpo, nuplaktas, erškėčiais vainikuotas, nesuskaičiuojamos daugybės kitų negandų žiauriai kankintas.
Per šias kančias suteik man, o Viešpatie, mano Dieve, tikrą gailestį, garbingą atiteisimą ir visų mano nuodėmių atleidimą.

Tėve mūsų; Sveika, Marija...

2. Kristaus išjuokimas

O Jėzau, angelų Drauge, atmink širdgėlą, kurią pakėlei, kai visi Tavo priešai apsupo Tave ir daužė kumščiais bei spjaudė Tau į veidą. Per šias kančias ir šlykščius plūdimus, kuriais Tau nedavė ramybės priešai, išgebėk mane, o Viešpatie Jėzau, nuo visų regimų ir neregimų mano priešų ir leisk man Tavo globojamam pasiekti amžinąjį išganymą.

Tėve mūsų; Sveika, Marija...

3. Kristaus prikalimas prie kryžiaus

O Jėzau, pasaulio kūrėjau, savo begalybėje apglėbiantis dangų ir žemę, atmink baisų skausmą, kurį iškentėjai, kai žiaurūs kareiviai aštriomis vinimis pervėrė Tavo rankas, kojas ir prikalė prie kryžiaus, kai vis didėjant skausmui jas taip smarkiai ištempė pagal kryžiaus ilgį ir plotį, kad jų sąnariai nėrėsi.
Per šią baisiausią kryžiaus kančią prašau Tave suteikti man šventos baimės ir meilės Tavo šv. Vardui.

Tėve mūsų; Sveika, Marija...

4. Kristaus malda už savo budelius

Jėzau, dangiškasis Gydytojau, atmink mirtiną silpnumą ir skausmus, kuriuos Tu, iškeltas ant kryžiaus medžio, kentėjai visu savo žaizdotu ir sudraskytu kūnu taip, kad joks skausmas neprilygo Tavajam ir Tavyje nuo galvos iki kojų nebuvo sveikos vietos, ir kaip, nepaisydamas visų kančių, Tu vis dėl to meldeisi už savo priešus sakydamas: „Tėve, atleisk, jie nežino, ką daro!“
Per šį gailestingumą leisk, kad tavo baisiausių kančių prisiminimas man padėtų gauti visišką visų mano nuodėmių ir klaidų atleidimą.

Tėve mūsų; Sveika, Marija...

5. Kristaus gailestingumas atgailaujančiam nusidėjėliui

O Jėzau, amžinosios šviesybės veidrodi, atmink tą liūdesį, suspaudusį Tavo širdį, kai visos savo išminties šviesoje išvydai ne tik palaimintą ateitį išrinktųjų, kurie per Tavo kančios nuopelnus atranda savo išganymą, bet ir atstūmimą tokios daugybės bedievių, per savo kaltę nublokštų į amžiną pražūtį.
Per nesuvokiamai gilų Tavo gailestingumą, kuriuo Tu taip skausmingai užjauti mus, nusidėjėlius ir paklydėlius, ir kurį parodei šalia tavęs kybojančiam plėšikui, pasakei: „Šiandien būsi su manimi rojuje!“ , prašau mirties valandą būk gailestingas ir man.

Tėve mūsų; Sveika, Marija...

6. Kristaus testamentas ant kryžiaus

O Jėzau, sielų Karaliau ir Drauge, vienintelis vertas meilės ir ilgesio, atmink tą širdgėlą, kurią jautei, kai apnuogintas ir paniekintas, apleistas visų savo draugų kybojai ant kryžiaus. Tu neradai jokios kitos paguodos, tik savo mylimą Motiną, kuri apkartusia siela, būdama šventai ištikima, stovėjo prie Tavo šono. Tu pavedei ją savo mokiniui, o mokinį davei į sūnus vietoje savęs: „Moterie, štai tavo sūnus“ – „Štai tavo motina!“
Per skausmo kalaviją, anuomet pervėrusį jo sielą, prašau Tave, o geriausiasis Jėzau, kad visuose kūno ir sielos nuliūdimuose – ypač mirties valandą – apdovanotum mane savo gailestingumu ir paguoda.

Tėve mūsų; Sveika, Marija...

7. Kristaus troškulys

O Jėzau, neišsenkančio gerumo šaltini, taręs ant kryžiaus: „Trokštu!“ (žmonijos išganymo), uždek mūsų širdyse visokeriopo tikroj dorybėj lavinimosi ilgesį ir visiškai išdildyk mumyse visokį juslinių geismų troškimą ir netikusių malonumų vaikymąsi.

Tėve mūsų; Sveika, Marija...

8. Kristaus gėrimas

O Jėzau, širdies saldybe ir neišsenkantis Tau atsidavusių sielų džiaugsme! Per acto ir tulžies kartybę, kurių paragavai dėl manęs, duok, kad mirties valandą vertai Tave priimčiau savo sielos išganymui ir paguodai.

Tėve mūsų; Sveika, Marija...

9. Išgąstingas Kristaus šauksmas ant kryžiaus

O Dieve, viešpataujanti sielos stiprybe ir linksmybe, atmink kančią ir suspaudimą, kurį iškentėjai, kai besiartinant baisiai mirčiai skardžiu balsu sušukai: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai!“
Per šią tariamo apleidimo baimę, kada Tu išgelbėjai mus nuo amžinojo apleidimo, prašau Tave, Viešpatie, mūsų Dieve, niekuomet neapleisti manęs mano varguose.

Tėve mūsų; Sveika, Marija...

10. Gausios Kristaus žaizdos

O Jėzau, pradžia ir pabaiga, galybe ir gyvenime, atmink, kad tu visas, nuo galvos iki kojų, pasinėrei į kančių jūrą. Per dideles ir gilias skausmingiausias savo žaizdas, išmokyk mane, paskendusį nuodėmėse, laikytis Tavo įsakymų paklusniai mylint.

Tėve mūsų; Sveika, Marija...

11. Gilios Kristaus žaizdos

O Jėzau, giliausio gailestingumo bedugne, dėl gilių Tavo žaizdų, persmelkusių Tave iki kaulų smegenų, prašau Tave ištraukti mane iš nuodėmių bedugnės ir paslėpti mano sielą savo šventose žaizdose.

Tėve mūsų; Sveika, Marija...

12. Kraujuojančios Kristaus žaizdos

O Jėzau, spindintis tiesos pavyzdy, vienybės ženkle ir meilės ryšy, atmink nesuskaičiuojamas žaizdas, nuėjusias visą Tavo kūną, nudažiusias jį švenčiausiuoju Tavo krauju. Atmink neįsivaizduojamas kančias, kurias dėl mūsų pakėlė šis tavo tyriausias kūnas. Ką gi tu dar turėtum padaryti, ko nebūtum padaręs?
Prašau Tave, o geriausiasis Jėzau, įrašyti visas šias žaizdas savo brangiuoju Krauju į mano širdį, kad visą laiką skaityčiau jose Tavo skausmą, mirtį ir su dėkingumu ištikimai ištverčiau iki galo.

Tėve mūsų; Sveika, Marija...

13. Kristaus merdėjimas

O Jėzau, nemirtingas ir neįveikiamas Karaliau, atmink skausmus, kuriuos iškentėjai, kai Tave visiškai apleido visos kūno jėgos, ir Tu, palenkęs galvą, ištarei: „Atlikta!“
Per šį Tavo merdėjimą pasigailėk manęs paskutinę valandą, kai mano protas bus sudrumstas, o dvasia palūžusi.

Tėve mūsų; Sveika, Marija...

14. Kristaus mirtis

O Jėzau, Aukščiausiojo Tėvo Viengimi ir Jo išminties Gyvavaizdi, atmink tą nuoširdžiausią atsidavimą, kai sušukai: „Tėve, į Tavo rankas atiduodu savo dvasią!“
Per šią brangią mirtį prašau Tave, o šventųjų Karaliau, sustiprinti mane kovoje su šėtonu, pasauliu ir kūnu, kad miręs pasauliui gyvenčiau Tau, ir gailestinga meile priimtum mano sielą, mirties valandą sugrįšiančią iš savo kelionės.

Tėve mūsų; Sveika, Marija...

15. Paskutinis visiškas Kristaus Kraujo praliejimas

O Jėzau, tikrasis ir vaisingasis Vynmedi, į kurį mes esame įskiepyti, atmink gausiai pralietą kraują. Jį išliejai, tarsi išspaustos vynuogės sultis, leisdamas iš savo ietimi perverto šono taip gausiai ištrykšti kraujui ir vandeniui, kad neliko nė lašo, o Tavo Švenčiausiasis Kūnas kybojo aukštai ant kryžiaus.
Šiuo Tavojo Kraujo praliejimu sustiprink mano sielą paskutinėje mirtinoje kovoje ir leisk jai pasirodyti Tau, apvalytai nuo visų nuodėmių.

Tėve mūsų; Sveika, Marija...

BAIGIAMOJI MALDA

Priimk, o Jėzau, šią maldą su ta begaline meile, su kuria Tu dėl mūsų pakėlei visas Tavo Švenčiausiojo Kūno žaizdas, pasigailėk manęs ir visų nuodėmės prislėgtųjų ir suteik visoms tikinčioms sieloms, tiek esančioms šioj žemėj, tiek ir iškeliavusioms anapus, malonę, atleidimą ir amžinąjį gyvenimą. Amen.